1. Savirefleksija kaip mokyklos kultūros dalis
Anksčiau kiekvienas mokytojas atsakomybę už mokymo kokybę suvokė daugiausia individualiai. Savęs įsivertinimu siekiama, kad mokytojų kolektyvai sukurtų bendrus kokybės užtikrinimo ir kokybės vystymo modelius ir juos įtvirtintų mokyklos darbe. Mokykla, kaip ir pavieniai metodiniai būreliai, gali naudoti šiuos vertinimus savo bendro darbo poveikio įvertinimui ir svarstymui.
2. Vertinimas – tai dalyvavimo priemonė
Vertinimas suteikia galimybę, sužinoti suinteresuotųjų šalių nuomones ir, remiantis tuo, priimti našius sprendimus. Vertinimo pagalba į mokyklos formavimą gali būti įtraukti ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai. Dėl to sprendimai dėl vystymosi prioritetų grindžiami ne tik mokytojų kolektyvo nuomone, bet ir reguliariais vaikų, jaunuolių ar tėvų vertinimais. Šiuo požiūriu vertinimas taip pat prisideda prie mokyklos demokratizavimo.
3. Vertinimas – tai mokyklos vystymosi įrankis
Vertinimas pateikia duomenis, o ne spėliones. Jis suteikia galimybę padaryti pagrįstas išvadas apie mokyklos vystymosi poveikį ir veiksmingumą. Pakartotiniai vertinimai gali padėti išsiaiškinti, ar mokyklos vystymasis yra sėkmingas. Protingai pritaikyti vertinimai padeda ugdyti sveikatą mokyklose, nes jie įtvirtina saikingus reikalavimus ir sutelkia dėmesį į tas sritis, dėl kurių verta aktyviai dirbti.
4. Vertinimas padeda atsiskaityti
Vertinimas padeda vykdyti savikontrolę ir atsiskaityti. Jis suteikia nuorodas, kaip vertinti ir svarstyti rezultatų ir darbo procesų kokybę. Vertinimai suteikia galimybę, atsiskaityti sau ir kitiems už savo atliktus darbus.
5. Vertinimas padeda viešiesiems ryšiams
Vertinimas suteikia informacijos apie pasiektus rezultatus ir stipriąsias mokyklos puses. Jis leidžia apčiuopti kokybę. Kadangi pateikiami duomenys, o ne tiesiog teiginiai, mokyklos prisistatymas tampa įtikinamesnis.
